Conjugación del verbo parer
Infinitivo | parer |
---|---|
Participio presente | parant |
Participio pasado | paré |
Modo indicativo
Presente
je | pare |
---|---|
tu | pares |
il, elle, on | pare |
nous | parons |
vous | parez |
ils, elles | parent |
Pretérito imperfecto
je | parais |
---|---|
tu | parais |
il, elle, on | parait |
nous | parions |
vous | pariez |
ils, elles | paraient |
Pretérito perfecto simple
je | parai |
---|---|
tu | paras |
il, elle, on | para |
nous | parâmes |
vous | parâtes |
ils, elles | parèrent |
Futuro
je | parerai |
---|---|
tu | pareras |
il, elle, on | parera |
nous | parerons |
vous | parerez |
ils, elles | pareront |
Modo subjuntivo
Presente
que je | pare |
---|---|
que tu | pares |
qu'il | pare |
que nous | parions |
que vous | pariez |
qu'ils | parent |
Pretérito imperfecto
que je | parasse |
---|---|
que tu | parasses |
qu'il | parât |
que nous | parassions |
que vous | parassiez |
qu'ils | parassent |
Modo condicional
je | parerais |
---|---|
tu | parerais |
il, elle, on | parerait |
nous | parerions |
vous | pareriez |
ils, elles | pareraient |
Modo imperativo
(tu) | pare |
---|---|
(nous) | parons |
(vous) | parez |